XIX a. viduryje labai sparčiai pradėjo populiarėti biliardas. Tuo metu biliardo rutuliai buvo gaminami iš dramblio kaulo, kurio poreikiui augant vis daugiau dramblių buvo sumedžiojama. Iš vienos ilties buvo galima pagaminti 8 biliardo rutulius. Gamintojai suprato, kad ilgai ši žaliava nebegalės būti naudojama, tuo labiau, kad visuomenė ėmė kelti klausimus, dėl dramblio kaulo naudojimo etiškumo. Todėl buvo paskelbtas konkursas, kurio nugalėtoju turėjo tapti asmuo, pasiūlęs medžiagą, kuria būtų galima pakeisti dramblio kaulą.

1869 m. amerikiečių mokslininkas J. W. Hyatt susintetino, pristatė ir užpatentavo nitroceliuliozę, skirtą biliardo rutuliams gaminti. Nuo 1870 m. ši medžiaga, pavadinta celiulioidu paplito ir gali būti laikoma pirmuoju pramoniniu plastiku. Dėl savo nestabilumo celiulioidas kėlė nemažai problemų gamintojams, kadangi dažnai sprogdavo, bet kurį laiką nebuvo pasiūlyta jokių alternatyvų, galinčių jį pakeisti. Pirmasis visiškai sintetinis plastikas buvo sukurtas tik po penkiasdešimties metų, ieškant medžiagos, galinčios pakeisti šelaką. Šelakas yra spalvota dervos pavidalo medžiaga, kurią išskiria atogrąžų miškuose gyvenantys vabzdžiai. JAV prasidėjus masinei elektrifikacijai, šelako poreikis labai išaugo, kadangi ši medžiaga buvo naudojama kaip izoliatorius. 1907 m. buvo sukurtas bakelitas, plastikas pagamintas iš fenolių ir formaldehido. Bakelitas ne tik pasižymėjo puikiomis izoliacinėmis savybėmis, tačiau taip pat buvo labai tvirtas ir atsparus karščiui. Be to, lyginant su celiuliodu, labiau tiko pramoninei gamybai dėl savo stabilumo.

Įvertinusi celiulioido ir bakelito komercinę sėkmę chemijos pramonė atkreipė dėmesį į šią sritį ir pradėjo intensyviai investuoti į naujų polimerinių medžiagų sukūrimą. Antrasis pasaulinis karas iškėlė naujų uždavinių. 1935 m. išrastas sintetinis šilkas nailonas buvo naudojamas parašiutų, virvių, šalmų gamybai. Organinis stiklas pradėtas naudoti kaip alternatyva įprastam stiklui aviacijos pramonėje. Karui pasibaigus, plastikas dar labiau įsitvirtino ir pradėtas naudoti visur. Šiuo metu plastikas daug kur yra pakeitęs tradicines medžiagas. Automobiliuose plastikas naudojamas vietoje plieno, pakuočių gamyboje jis naudojamas vietoje popieriaus ir stiklo, baldų gamyboje vietoje medžio ir pan. Dėl savo universalumo, pigumo ir lengvo apdirbimo plastikas įsitvirtino visose pramonės šakose ir šiuo metu sunku būtų įsivaizduoti, kaip atrodytų mūsų naudojami daiktai, jeigu nebūtų plastiko.